Savaitgalis su teatro magija

Romualda SUSLAVIČIENĖ

Kaišiadoryse esame privilegijuoti – spėjome įprasti, jog kasmet mūsų mieste apsilanko teatro mūza, užpildydama dalelę kasdienybės netikėtais potyriais, naujais įspūdžiais, spalvomis ir tuo nepakartojamu šurmuliu, nežabotos laisvės pojūčiu, kurį gali padovanoti tik teatras.

Teatrinis judėjimas, ypač suaktyvėjęs su režisieriaus Jono Andriulevičiaus atėjimu į Kaišiadorių kultūros centrą ir į krašto kultūrinį judėjimą įaugęs su jo inicijuotais Tarptautiniais festivaliais „Vaidiname vieną pjesę“, šiemet dovanojo keturių dienų Tarptautinį teatro forumą „PriARTėk“, kuris tapo tikra švente tiek plačiajai publikai, tiek tiems, kuriems teatras rūpi iš profesinio smalsumo ir noro tobulėti šiame kelyje.

Forumo metu žiūrovai pamatė visą puokštę skirtingų teatrų spektaklių, vyko Forumo klubo susitikimai. Visi renginiai buvo nemokami – šį Kaišiadorių kultūros centro projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė.

Išgyventi unikalūs pojūčiai

Tarptautinis teatro forumas „PriARTėk“ į Kaišiadoris įžengė gegužės 15-osios ketvirtadienį ir savo dėmesiu apgaubė pačius mažiausius kaišiadoriečius – būtent jiems buvo skirtas Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis kūdikiams „Apie pasaulį“, kurio scenarijaus autorė ir režisierė – Justina Jukonytė. Kaišiadorių kultūros centro antrojo aukšto salę „okupavo“ tie, kuriems galbūt ateityje lemta tapti ištikimais teatro gerbėjais. Su mamomis tarp minkštų žaislų ir kitų dekoracijų patogiai įsitaisę mažieji išplėtę akeles stebėjo tą pasaulį, į kurį juos vedė „Lėlės“ aktoriai. Patys šilčiausiai įspūdžiai liko studijos „Tagretukas“ (vadovė Jurgita Jašauskienė) Mažylių grupės nariams, kurias jie išreiškė savo emocijomis, nes kalbėti daugelis jų dar tik mokosi...

Vienas didžiausių Forumo atradimų – Kaišiadoris aplankęs „Pojūčių teatras“ (režisierė Karolina Žemytė), kuris sukvietė antrąją renginio dieną ir atvėrė kitokias pasaulio pažinimo galimybes, kai visa, kas tave supa, nematoma akimis, bet atpažįstama juslėmis. Juk kiekvieno gyvenime yra buvę akimirkų, kai senus prisiminimus netikėtai atgaivina žolės prisilietimas prie kojų, seniai ragauto skonio lašas, nuslydęs gomuriu, iš kažkur atklydęs pamirštas garsas... Pojūčio teatro dalyviai išgyveno visą puokštę emocijų – skambėjo ir juokas, ir nustebimo šūksniai. Gal pabuvę čia nuo šiol į pasaulį žiūrėsime kitaip?

Geros nuotaikos pliūpsnį Forumo dalyviams dovanojo ir paskutinės renginio dienos ekskursija „Teatriniai Kaišiadorys“, prasidėjusi Kultūros centro kiemelyje.

Kiekvienas atrado savo teatrą

Tarptautinio teatro forumo „priArtėk“ atidarymas penktadienio vakarą prasidėjo Kaišiadorių kultūros centro mėgėjų teatro spektakliu „Miesčioniškos vestuvės“ pagal Bertoldą Brechtą. Gausiai susirinkę žiūrovai pamatė kaišiadoriečiams jau pažįstamą spektaklį smarkiai atsinaujinusį, patobulėjusį. Scenoje naujame – aktoriaus – amplua pasirodė ir pats spektaklio režisierius bei teatro vadovas Jonas Andriulevičius, vaidmenis su mėgėjų teatro senbuviu grupe atliko dar du nauji aktoriai.

Nuo penktadienio iki sekmadienio žiūrovai turėjo progos pamatyti penkis skirtingų teatrų spektaklius – ne tik mėgėjų, bet ir profesionalų! Smagu, kad tarp kaišiadoriečių buvo tikrų Forumo fanų, kurie peržiūrėjo visus! Ką juose atrado, kokios mintys gimė – apie tai skaitykite Palmiros Motiejūnienės straipsnyje „Gyvenimas kaip teatras“.

Labai svarbu, kad įgyvendintas projektas – įvairialypis, skirtas ne vien pamatyti, bet ir pasimokyti. Mėgėjų teatrų, kurių mūsų rajone yra ir daugiau, vadovai, dalyviai, taip pat suvažiavę jų kolegos turėjo puikių progų padiskutuoti, pasikeisti patirtimis, išgirsti profesionalų nuomonę: renginio metu veikė Forumo klubas „Teatro inovacija ir tradicija“, kurį moderavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno skyriaus teatrų specialistė Irena Maciulevičienė.

Džiaugdamiesi, kad teatrui skirti renginiai Kaišiadoryse išaugo iki tarptautinių, Forumą išlydėjome ne tik prisipildę naujų įspūdžių, bet ir gilesnio supratimo apie teatrinį meną apskritai. Ir todėl – tai svarbus žingsnis krašto kultūriniame gyvenime. Tikimės, jog šiuo keliu žengsime ir toliau.