Muzikiniame spektaklyje skambės skaičiai

LSPO greta profesionalių programų daug dėmesio skiria jauniesiems žiūrovams – rodo muzikinius spektaklius visai šeimai „Trimito skrydis“ ir „Trimito miestas“, kurių populiarumas paskatino ir naujus kūrybinius sumanymus.

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (LSPO) – jaunas ir veržlus kolektyvas, spėjęs pelnyti klausytojų dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kaišiadoryse pristatys spektaklį „Skambantys skaičiai“.

Naujausiame orkestro spektaklyje „Skambantys skaičiai“ gvildenamos muzikos ir matematikos sąsajos: ar muziką galima suskaičiuoti, o gal skaičiai moka šokti ir dainuoti? Atsakymų spektaklyje ieškos Madam Nulštein, kuri su orkestru spręs „muzematines“ lygtis ir kitus rebusus.

Spektaklį kūrė aktorė ir režisierė Birutė Mar, aktorė Vitalija Mockevičiūtė, dailininkas Artūras Šimonis, kompozitorius Antanas Kučinskas, dirigentas Tadas Šileika ir scenarijaus autorė, poetė Daiva Čepauskaitė, kuri prieš artėjančią premjerą sutiko atsakyti į klausimus.

– Esate žinoma poetė, dramaturgė, pjesių ir eilėraščių vaikams autorė. Kaip jus pasiekė pasiūlymas kurti spektaklį „Skambantys skaičiai“?

– Rašyti libretą-scenarijų naujam spektakliui vaikams man pasiūlė Antanas Kučinskas, orkestro meno vadovas repertuarui. Su Antanu lig šiol esame sukūrę gal tris operas vaikams, kurios buvo sėkmingai rodomos Klaipėdos muzikiniame teatre, todėl dirbti kartu man nebuvo nauja patirtis.

Antano idėjos visada atrodė įdomios, kūrybingos, kurti su juo ir malonu, ir azartiška. Taip nutiko ir šį kartą. Antanas išdėstė savo sumanymą – sukurti spektaklį apie muzikos ir matematikos ryšį, papasakojo, kiek daug muzikoje yra skaičiavimo.

Idėja man pasirodė labai įdomi, tik reikėjo sugalvoti, kaip ją realizuoti su orkestru. Lig šiol daugiausia rašydavau tekstą aktoriams, o čia reikėjo įsivaizduoti scenoje visą orkestrą – didelį sudėtingą personažą ar personažų būrį, kuris kalba ne žodžiais, bet muzikos garsų kalba.

Iššūkiai rašant vaikams yra tokie pat kaip ir rašant suaugusiesiems. Rašymas vaikams man iš principo niekuo nesiskiria, jis nėra nei lengvesnis, nei paprastesnis. Reikia papasakoti istoriją, surasti būdą, kaip geriausiai atskleisti sumanymą.

Rašant vaikams yra tam tikros specifikos, reikalavimų – turinys turi būti aiškus, suprantamas, kalba – atitinkanti vaiko suvokimą. Bet rašydama vaikams nesistengiu visko pateikti primityviai, pataikauti. Vaikai nėra naivūs, jie tik turi mažiau patirties.

Rašant vaikams, manau, geriau būti šiek tiek priekyje, kad jie galėtų judėti pirmyn, o ne eiti iš paskos. Jei ko nors iki galo ir nesupras, nieko baisaus, galės paklausti ir pasidomėti.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/scena/2024/03/02/news/muzikiniame-spektaklyje-skambes-skaiciai-30797234